kratyklė

kratỹklė sf. (2) K, DŽ, kratyklė̃ (4) Kv 1. žr. kratiklis 1: Virbalas arba iešmas, su kuriuo krato pakulas, bus kratỹklė J. Kratyklė̃ – žabas vilnoms, linams kratyti prieš verpiant J. Buvo tokia kratyklė̃ – lazdelė iškratyti dulkes, spalius Prk. Kratyklę pasidariau iš seno votkočio Brs. Kaip tu ten kratei, kad kratyklę nulaužei? Plt. Kratydama nesuk pakulų apei kratyklę – kuodelį padarysi, o pakulų neiškratysi Up. Pakulos drėgnos, apei kratyklę velas Krkl. Kas kratyklė̃s neturi, tas ir vilnų neturi PrL. Akis iškišo kaip ant kratyklės Gd. 2. Šv, Tl dvinagė (ppr. medinė) šakė šiaudams kratyti: Parduoda: šiaudų kratykles… ir kaupuojamuosius plūgus LC1883,4. 3. ppr. pl. Šv, Plik kuliamosios mašinos dalis, kuri iškrato grūdus iš šiaudų, redeliai: Kratỹklės atskira javus nu šiaudų Dov. Vasarinius javus kulant py mašinos prijungsim kratykles Klp. Nuo kratỹklės ir vienas paspės šiaudus atvokti Skd.